Laimėta byla dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiais

Džiaugiuosi galėdama pasidalinti sėkmingai užbaigtu sudėtingu paveldėjimo ginču, kuriame atstovavau ieškovus ir pasiekiau visišką pergalę teisme.

Byloje buvo sprendžiamas esminis klausimas – dėl pareiškimų atsisakyti palikimo pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo. Nors iš pirmo žvilgsnio situacija atrodė formalizuota notariniais veiksmais, teisme pavyko įrodyti, kad tikroji ieškovų valia nebuvo atsisakyti paveldėjimo, o buvo klaidingai suprastos dokumentų teisinės pasekmės.

CK 1.90 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pažymėtina, jog suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, kurią nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos. Dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertino tai, kad:

• pareiškimai buvo pasirašyti esminio suklydimo įtakoje,

• ieškovams nebuvo tinkamai ir pilnai suprantamai atskleistos teisinės pasekmės

• tikroji valia buvo paveldėti, o ne prarasti savo teisę į palikimą.

Rezultatas – abu pareiškimai dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinti negaliojančiais, taip atkuriant ieškovų paveldėjimo teises.

Tai buvo byla, kurioje susikirto emocijos, šeimos santykiai ir griežta paveldėjimo teisė, tačiau teisinė argumentacija ir nuoseklus įrodymų vertinimas lėmė aiškų rezultatą.

Jeigu susidūrėte su panašia situacija, kreipkitės – ankstyvas teisinis įsikišimas gali visiškai pakeisti rezultatą.