Kokiais atvejais dovanotojas gali susigrąžinti padovanotą turtą?

Pagal Civilinį kodeksą nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 eurų, turi būti notarinės formos. Šio reikalavimo nesilaikymas, daro dovanojimo sandorį negaliojantį, kas reiškia, jog nesudarius dovanojimo sutarties notarine forma, padovanotas turtas lieka dovanotojo nuosavybe.

Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės atsiimti padovanoto turto. Pagal įstatymą dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, negalioja, tačiau esant tam tikroms sąlygoms galima dovanojimą panaikinti ir tokiu būdu susigrąžinti padovanotą turtą.

Dovanojimą galima panaikinti tik teismo tvarka. Pagal įstatymą dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi, kad dovanojimas būtų panaikintas remiantis vienu iš pirmiau nurodytų pagrindų, būtina nustatyti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Svarbu žinoti, kad nėra galima panaikinti dovanojimo, jeigu dovana buvo buitinio pobūdžio arba nedidelės vertės. Nedidelės vertės turtas yra iki 550 Eur.

Akcentuotina, kad dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal įstatymo prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes ir priežastis, duomenis, ar neigiamus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt.

Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Teismų praktikoje dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų yra nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Pavyzdžiui, griežtai smerktinu elgesiu sudarančiu pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti po dovanojimo sutarties pasirašymo apdovanotojo asmens nepagarbus elgesys su dovanotoju, konfliktavimas su juo, prieš dovanotoją naudojamas psichologinis ir/ ar fizinis smurtas, jo engimas, žeminimas, varymas iš namų, draudimas naudotis bendro naudojimo patalpomis ir kita. Kiekvienu konkrečiu atveju faktinės aplinkybės sudarančios pakankamą pagrindą dovanojimui panaikinti vertinamos individualiai, tačiau manytina, kad dovanojimui panaikinti vienkartinio pobūdžio veiksmų nepakaks, turėtų būti tam tikrų prieš dovanotoją atliekamų veiksmų visuma. Bet kuriuo atveju, jeigu dovanotojas pats išprovokavo netinkamą apdovanotojo elgesį, tai neturėtų būti kaip pagrindas dovanojimui panaikinti.

Pagal teismų praktiką bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti dovanojimo. Be to, visais atvejais vertinant, ar yra pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį yra atsižvelgiama į laiką, kuris yra praėjęs nuo dovanojimo sutarties pasirašymo. Tai reiškia, kad kuo daugiau laiko praėjo nuo dovanojimo, tuo gali būti sudėtingiau dovanojimą panaikinti.

Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Atitinkamai, jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta dovanojimo sutartis ir turtas grąžintas.

Per kokį terminą yra galima kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo?

Pažymėtina, kad reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Praleidus šį terminą, jį yra galima atnaujinti, tačiau jis atnaujinamas tik esant svarbioms priežastims. Įstatyme nenustatytasaplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas, taip pat nepateikti kriterijai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinama individualiai.

Teismų praktikoje nurodoma, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan.

Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka asmeniui nusprendusiam kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo. Jeigu ieškinio senaties terminas praleistas ir jis nėra atnaujinamas, ieškinys dėl dovanojimo panaikinimo gali būti atmestas, nors pagrindas dovanojimui panaikinti ir egzistuotų.